Nuo smalsumo iki knygų
Jevgenijus Leonovas į literatūrą atėjo ne per filologijos fakultetą ir ne pagal iš anksto sudarytą didįjį planą. Didelė jo suaugusio gyvenimo dalis buvo susijusi su verslu, savarankiškais projektais ir praktiniu darbu. Iš čia atsirado įprotis idėjas ardyti tarsi mechanizmus: iš kur jos atsirado, kas jas laiko veikiančias ir kas nutinka išėmus vieną svarbią detalę.
Toliau kelias buvo gana natūralus. Istorija nuvedė prie folkloro, folkloras prie simbolių ir tikėjimų, o sapnai privertė skaityti senovinius tekstus, psichologus ir šiuolaikinius miego tyrimus. Klausimus apie valdžią ir tvarką patogiau pasirodė užduoti grožinėje literatūroje. Kartais klausimas tampa straipsniu, kartais knyga, o kartais tiesiog atidaro dar penkis naršyklės langus ir sugadina vakaro planą.
Paslaptys be privalomo tikėjimo
Leonovą domina temos, aplink kurias greitai susirenka dvi stovyklos. Viena pasirengusi patikėti beveik viskuo, kita iš anksto nusprendžia, kad visa tema yra nesąmonė. Abi pozicijos taupo laiką, bet tyrimui padeda nedaug. Įdomiau patikrinti šaltinį, suprasti kontekstą ir palikti nežinomą dalyką nežinomą, jei duomenų iš tiesų nėra.
Legendos nereikia saugoti nuo patikrinimo. Jei ji nėra istorinis įvykis, tai dar nereiškia, kad ji bevertė. Folkloras daug pasako apie baimes, viltis, draudimus ir vaizduotę. Tiesiog legendos ir dokumentai turi skirtingas pareigas.
Kelios kultūrinės perspektyvos
Gyvenimas Lietuvoje, patirtis Jungtinėje Karalystėje, rusakalbė kultūrinė aplinka ir darbas su Europos šaltiniais pavertė palyginimą darbo metodu. Tas pats simbolis ar istorinis veikėjas kitoje sienos pusėje gali įgyti visai kitą charakterį, o po kelių šimtmečių kartais ir kitą biografiją.
BAFES
Jevgenijus Leonovas įkūrė BAFES, Baltijos folkloro ir ezoterikos tyrimų asociaciją / Baltic Association for Folklore and Esoteric Studies. Jos veiklos laukas apima folklorą, mitologiją, tradicinius tikėjimus, ezoterinių idėjų istoriją, simbolius ir Baltijos regiono bei Europos kultūros paveldą.
Kaip jis dirba
Gražią istoriją verta patikrinti. Nuobodų šaltinį taip pat; kartais būtent jame slepiasi įdomiausia dalis. Faktas, versija, hipotezė ir legenda neturėtų apsimetinėti vieni kitais. O jei po kelių paieškos dienų sąžiningas atsakymas vis dar yra „mes nežinome“, tai visai normalus rezultatas. Bent jau jis naudingesnis už užtikrintą pastraipą, sugalvotą per penkias minutes.